Verslo rizikos valdymas: sukčiavimo nustatymas, naudojant pagalbines priemones

2018 metų duomenimis net 40 % įmonių sukčiavimo atvejų (įskaitant korupcines apraiškas)  buvo nustatyti pagalbinių priemonių pagalba, kurių pagrindinės bus netrukus aptartos. Bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad net išoriniai, vidiniai auditai, mokestinių dokumentų tikrinimai, bendrasis veiklos monitoringas neleido pasiekti tokių aukštų sukčiavimo (įskaitant korupcines apraiškas) nustatymo rodiklių.

Taigi, manyčiau pagrindinės, pripažintos ir patikrintos priemonės leidžiančios našiai apsaugoti įmonę nuo įmonių sukčiavimo, įskaitant korupcines apraiškas, ir kas svarbiausia identifikuoti tokius atvejus:

  1. Skirkite didelį dėmesį personalo apmokymams ir jų atrankai, išbandymo laikotarpio vertinimui. Geriausia, kad apmokymai vyktų iki faktinio darbo pradžios ar išbandymo laikotarpiu. Mokymai turėtų apimti mažiausiai šias sritis: sukčiavimo (įskaitant korupcines apraiškas) identifikavimas; sukčiavimo (įskaitant korupcines apraiškas) prevencijos priemones; pranešimas apie įtartiną bendradarbių/ klientų/  tiekėjų elgesį.

Absoliuti dauguma asmenų pranešusių apie sukčiavimo (įskaitant korupcines apraiškas) įmonėje apraiškas yra patys darbuotojai, kartu ir sukčiauja daugiausiai darbuotojai. Šiame kontekste tampa itin svarbi kruopšti darbuotojų atranka, prieigos tik prie būtinų darbui duomenų suteikimas bei darbuotojų apmokymai, kaip atpažinti sukčiavimo (įskaitant korupcines apraiškas) atvejus.

Siekiant tinkamai komunikuoti su darbuotojais įmonėje turi egzistuoti aiški sukčiavimo (įskaitant korupcinius atvejus) nustatymo, prevencijos ir sprendimo sistema, įskaitant pranešimų apie sukčiavimo atvejus tvarką ir pranešusiųjų anonimiškumo užtikrinimo priemones (aktualiau vidutiniam/ stambiam verslui).

  1. Įsitikinkite, kad visi įmonės klientai yra ,,tikri” (aktualiau smulkiam/ vidutiniam verslui) ir kas jie yra. Esmė: darbuotojas ,,sukuria” netikrą klientą/tiekėją, ir atitinkamai padirbinėja dokumentus imituojančius verslo/vartojimo santykius, o darbuotojas pasisavina finansines ar/ir natūrines naudas pagal fiktyvias sutartis, po ko, klientas tiesiog išnyksta. Be abejo renkant informaciją apie klientus/ tiekėjus, tai reikėtų daryti nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos reglamentavimo.
  2. Neleiskite vienam asmeniui tvarkyti visos buhalterinės apskaitos bei dirbti su mokestiniais klausimais. Pilna šios srities kontrolė patikėta vienam asmeniui, gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti ypač kai tai susiję su pinigais. Šiais klausimais turėtų dirbti bent du žmonės, kaip antai, vienas galėtų dirbti su sąskaitų išrašymu ir grynaisiais pinigais, kitas su pinigų gavimo įforminimu ir korporatyvinių lėšų naudojimo (kurui, komandiruotėms ir pan.) patikra, etc.
  3. Aiškiai pademonstruokite įmonės požiūrį į sukčiavimą (įskaitant korupcijos atvejus). Užmezgant verslo santykius su partneriais, tiekėjais, klientais, reikėtų aiškiai deklaruoti savo skaidrumo politiką, esant galimybei suteikti papildomą informaciją šiuo klausimu (pvz. supažindinti su etikos kodeksu jei toks yra; įdėti papildomas nuostatas sutartyse ir pan.). Tokiu atveju, atsiranda galimybė, jog jei jūs nesugebėsite “pagauti” darbuotojo, jį galimai išskųs įmonės partneriai, tiekėjai, klientai.
  4. Venkite korporatyvinių banko kortelių, grynųjų pinigų suteikimo darbuotojams. Be abejo pasitaiko atvejų kai nėra galimybės veikti nesuteikiant darbuotojui tiesioginės prieigos prie teisės disponuoti įmonės lėšomis, tačiau tokie atvejai turėtų būti vengtini. Vietoj to, su prekių paslaugų tiekėjais būtų sudarytos tiesioginės sutartys (kaip antai atsiskaitant kartą per mėnesį), tokiu būdu įmonė užtikrins, kad prekės, paslaugos perkamos adekvačiomis kainomis, iš patikimų tiekėjų ir tik tiek kiek reikia. Taip pat, bus išvengta galimo intereso konflikto darbuotojui proteguojant konkrečius tiekėjus dėl ryšių su jais, o ne dėl geriausio kainos ir kokybės santykio (ar kitų įmonės interesams svarbių rodiklių).
  5. Stebėkite darbuotojų elgesį, reaguokite į jo pasikeitimus. Darbuotojo demonstruojamas lojalumas, jo ilgalaikė patirtis įmonėje nereiškia, kad šis darbuotojas nesukčiaus, net priešingai matoma tendencija, kad būtent ilgalaikiai darbuotojai padaro didžiausia žalą įmonei sukčiaudami. Reikėtų susirūpinti (patikrinti) jei: darbuotojas kelis metus iš eilės atsisako savo atostogų, ypač tokiais atvejais, jei jis vienas kuruoja kokią tai sukčiavimo aspektu rizikingą sritį; darbuotojas iki tol buvęs paslaugus, atsisako prisidėti prie komandinių projektų, nebedalyvauja komandos formavime, bendruose renginiuose.

Apibendrinant reikėtų pažymėti, kad sukčiavimo atvejų (įskaitant korupcinius) aptikimo pagalbinių priemonių yra begalės, tačiau dauguma jų yra koreguojamos ir parenkamos, adaptuojamos atsižvelgiant į konkrečias veiklos sritis ir įmonių dydį (!). Šiame tekste nurodytos daugiau mažiau nepriklausomos nuo įmonės veiklos ir dydžio sukčiavimo aptikimo pagalbinės priemonės. Taip pat, reikėtų pažymėti, kad dažnai yra sunku darbuotojų veikimą įmonės viduje ir / ar išorėje, vertinti kaip valinį veiksmą, kuriuo siekiama pakenkti įmonei ir išimtinai asmeninės naudos, kadangi rezonansiniais atvejais pačių nusikaltusių darbuotojų veiksmai buvo grindžiami, kuo didesnio pelno įmonei siekimu bet kokiomis priemonėmis. Vėl gi, čia išryškėja darbuotojų apmokymų svarba.